Tarp istorizmo ir modernizmo

Architektas Francas Heinrichas Švechtenas (Franz Heinrich Schwechten) (1841–1924)

Hans–Peter Doege 
Tekstas iš
http://www.berlinische–monatsschrift.de/bms/index.html

Vaikščiojant po Berlyno miestą, dar galima aptikti Švechteno statytų pastatų ar jų išlikusių dalių, kurie yra arba integruoti į modernią architektūrą, arba stovi visai atskirai. Pavyzdžiui, Anhalto traukinių stoties portalas Berlyno Kreuzbergo rajone, Moabito jėgainės portalas arba AEG tarnautojų įėjimo vartai Brunnen gatvėje.
Miesto centre stovi „kiaurasis dantis“ – Kaizerio Vilhelmo atminties bažnyčia, o plaukiant Havelio upe, mus iš tolo sveikina Grunewaldo bokštas, kuris po atidarymo 1899 m. imtas vadinti Kaizerio Vilhelmo bokštu. Visi šie statiniai priklauso Berlyno architektui, kuris buvo ne tik giriamas, bet ir kritikuojamas.
 
28 metų tapo Šinkelio (Schinkel) premijos laureatu
 
Francas Heinrichas Švechtenas gimė 1841 m. rugpjūčio 12 d. Kiolne. Jis ten lankė Frydricho Vilhelmo gimnaziją ir buvo Berlyno katedros architekto Juliaus Radšdorfo (Julius Ratschdorff) (1823–1914) mokinys. Nuo 1861 iki 1863 metų studijavo Berlyno architektūros akademijoje. Po studijų dirbo vadovaujamas Frydricho Augusto Štiulerio (Friedrich August Stüler) (1800–1865).
Būdamas 28 metų Francas Heinrichas Švechtenas laimėjo Berlyno architektų sąjungos įsteigtą Šinkelio premiją, sukūrė Prūsijos parlamento pastato projektą. Šinkelio premijos dėka 1869–1870 metais jis turėjo galimybę lankytis Italijoje.
Grįžęs į Berlyną jis pradėjo dirbti kaip privatus architektas. 1871 m. jis tapo „Berlyno Anhalto geležinkelio“ projektavimo biuro vadovu. Šiam 1841 m. atidarytam, Berlyno, Kioteno ir Vitenbergo miestus jungiančiam geležinkeliui reikėjo reprezentatyvios stoties.
 
Garsus ir gerbiamas
 
Anhalto stotis buvo pirmasis didelis architekto darbas. Ji pastatyta tarp 1875 ir 1880 m. Šio statinio dėka išgarsėjo dar vienas žmogus – inžinierius Heinrichas Seidelis (Heinrich Seidel) (1842–1906), romano „Leberecht Hühnchen“ autorius. Po šio didelio darbo Švechtenas sulaukė daug užsakymų.
Jis tapo Menų akademijos (1885), Architektūros akademijos (1889), Karališkos architektų tarybos (1888) nariu. Tuo metu jis gavo daug apdovanojimų: IV klasės raudonąjį erelio ordiną, III klasės karūnos ordiną, Liūto ordiną bei I klasės Riterio kryžių su ąžuolo lapų vainiku.
 
Švechteno Kaizerio Vilhelmo Atminties bažnyčia
 
Francas Heinrichas Švechtenas išgarsėjo kaip bažnyčių statytojas. Jis sukūrė Apaštalo Pauliaus bažnyčią Grunewald gatvėje (1892/94), Šv. Simono bažnyčią Wassertor gatvėje (1893/94) ir Kristaus Nazariečio bažnyčią Herrfurth aikštėje Neukiolne (Neukölln) (1905).
Jis sukūrė Kaizerio Vilhelmo Atminties bažnyčią, kuri kartu su Anhalto stotimi priskiriama jo žymiausiems darbams. Istorija buvo tokia. 32 metų kaizeris Vilhelmas II paskelbė konkursą pastatyti bažnyčią, kuri turėjo būti skirta jo senelio Kaizerio Vilhelmo I atminimui. Jis taip pat nustatė vietą – 1890 m. bažnyčios statybai buvo numatyta aikštė, pavadinta jo žmonos Augustės Viktorijos (dabar Breitscheid) vardu.
Konkurso nugalėtoju tapo Švechtenas, kuris amžininkų buvo stipriai kritikuojamas už Vilhelmo II architektūrinio „skonio“ įgyvendinimą. Švechtenas suprojektavo vėlyvojo romaninio stiliaus lotyniško kryžiaus formos statinį. Gigantomanija – sakė kritikai, kalbėdami, pavyzdžiui, apie pagrindinį 113 metrų aukščio bokštą.
Pastačius bažnyčią, Švechtenas šalia savo karališkojo architekto titulo gavo slaptojo architektūros patarėjo vardą bei tapo profesoriumi Architektūros akademijoje. Nuo 1914 iki 1918 metų jis taip pat buvo Menų akademijos prezidentas.
Švechtenas, įtakojamas istorizmo ir modernizmo srovių, savo kūrybinius sugebėjimus atskleidė daugelyje industrinės paskirties objektų. Dalį jo nebaigtų statyti pastatų užbaigė Peteris Berensas (Peter Behrens) (1868–1940).
Senatvėje jis pasirinko ramesnį gyvenimo būdą. Gyveno Lützow gatvėje 65/66, daug laiko praleisdavo savo studijoje, kuri buvo toje pačioje gatvėje (Nr.68). Dėstė architektūrą Aukštojoje Šarlotenburgo (Charlotenburg) technikos mokykloje. Francas Heinrichas Švechtenas mirė Berlyne 1924 m. rugpjūčio 11 d., palaidotas senosiose Šionebergo (Schöneberg) kapinėse netoli centrinės gatvės. 
 

Schwechten‘o sukurti pastatai Berlyne: (nepilnas sąrašas)

Pastatas

Vieta

Metai

Būklė

Pastabos

Anhalto stotis

Askanijos aikštė

1872–1880

sugriauta/
išlikęs portalas

 

Kaiserio–Wilhelm‘o–atminties bažnyčia

 

1890–1895

dalinai sugriauta

 

AEG fabriko įėjimo vartai

Brunnenstr. Mitte/Wedding

1897

išlikę

 

Grunewaldo bokštas

Berlin–Grunewald

1897 –1899

išlikęs

 

Moabito jėgainė

Friedrich Krause Ufer

1899–1900

išlikusi

 

Filharmonija

Bernburger Str. 22/23

1887–1888

sugriauta

 

AEG aparatų gamykla

Ackerstraße

1887–1893

dalinai išlikusi

 

Apaštalo Pauliaus bažnyčia

 

1892–1894

išlikusi

 

Adolf‘o Becker‘io antkapinis paminklas

 

1893

erhalten

 

Šaltiniai:
info@haus–vaterland–berlin.de
http://www.haus–vaterland–berlin.de

http://www.courses.psu.edu/nuc_e/nuc_e405_g9c/berlin/dome/apostel.html

 

 
  © Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8849
  © Palangos botanikos parkas
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
  Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras

 

Atnaujinta 2016.01.04