GINTARAS. AR ŽINAI?
 
GINTARO FIZINĖS SAVYBĖS
 
Parengė Danguolė Želvytė
 
Gintaras susidarė medžio sakų fosilizacijos proceso metu. Jo kietumas – 2–2,5, tankis – 1,05–1,096, lūžimo rodiklis – 1537–1545. Dažniausiai gintaras aptinkamas medaus geltonumo, oranžinės, geltonai baltos spalvos. Rečiau pasitaiko hiacinto raudonumo, mėlynos, žalsvos ir juodos spalvos gintaro. Baltijos gintaras dažniausiai yra gelsvos spalvos. Jis randamas daugybės subtilių atspalvių – nuo šviesiai geltono iki tamsiai rudo. Būna ir oranžinis, rausvai rudas, beveik baltas. Kartais gintaras būna dviejų ir daugiau spalvų bei atspalvių, raštuotų.
 
Jis būna nepermatomas, permatomas ir peršviečiamas. Gintaro blizgesys matinis ir riebalų.
 
Trinant gintarą, jis įsikrauna elektrostatiškai. Brėžiant aštriu daiktu, gintaro paviršiuje lieka baltos spalvos žymė. Gintaras taurinamas kaitinant jį alyvoje, presuojant ir šildant. Panašių į gintarą mineralų neaptinkama.
 
Gintaras jautrus šilumai, reaguoja su chemikalais, yra degus.
 
Laikui einant, jis praranda pirminį blizgesį, kurį galima sugrąžinti patrynus į audeklą.
 
Gintaras randamas įvairiose žemės rutulio vietose, tačiau daugiausiai jo – prie Baltijos jūros esančioje 2000 km ilgio ir 500 km pločio „gintaro provincijoje“. Šiose vietose gintaras pradėtas rinkti jau senaisiais laikais.
 

 

 
  © Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648–8849
  © Palangos botanikos parkas
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
  Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams VU Matematikos ir informatikos institute

 

Atnaujinta 2013.01.18