- P.
GUDYNAS, S. PINKUS: „PALANGOS GINTARO MUZIEJUS“.
- ĮKŪRIMAS
IR PIRMOSIOS JO EKSPOZICIJOS
-
- Parengta
pagal P. Gudyno ir S. Pinkaus leidinį „Palangos
gintaro muziejus“. Vilnius, 1974, p 3-6
-
Gintaras
randamas daugelyje pasaulio šalių, tačiau nė
vienoje jų nėra taip giliai įaugęs į liaudies
buitį, folklorą ir meną, kaip Lietuvoje. Nuo
seniausių laikų iš jo buvo kuriami nuostabaus
grožio buitiniai bei dailės kūriniai. Tad ne veltui
Lietuva vadinama gintaro šalimi, o Baltijos pajūris
- gintaro krantu.
- Kad lietuvių liaudies
meilė gintarui yra ilgus amžius Baltijos pakrantėje
gyvenusių ir savo džiaugsmą bei liūdesį
glaudžiai su gintaru siejusių žmonių branginama
tradicija, vaizdžiai įrodo įvairiose Respublikos
vietovėse randamos archeologinės įkapės -
gintariniai moterų ir vyrų, taip pat žirgų bei
ginklų papuošalai. Gintaras lietuviui yra ne tik
tradicinis papuošalas, bet ir dalelė krašto
kultūros, istorijos.
- Gintaras teikia nemaža
žinių apie Žemę, jos susidarymą ir amžių. Jis
yra užkonservavęs savyje ir mokslui išsaugojęs
prieš dešimtis milijonų metų Žemėje
egzistavusios floros ir faunos pavyzdžių - gyvų
Žemės motinos, jos gamtos giliosios senovės ir
evoliucijos liudininkų. Todėl gintaras domina ne tik
grožio mylėtojus, bet ir mokslininkus - archeologus,
gamtininkus, istorikus ir daugelio kitų specialybių
atstovus.
- Kaip bebūtų keista,
bet „gintaro šalyje“ Lietuvoje gintaru
mokslininkai susidomėjo tik XX a. pradžioje, ir tai
pavieniai mėgėjai (prof. A. Matulionis ir kt.). Tik
atskiri entuziastai kaupė retus, mokslui ir dailei
vertingus gintaro pavyzdžius, inkliuzus. Tiesa,
kolekcionierių rinkiniuose ir kai kurių muziejų
fonduose yra buvę vertingų gintaro gabalų arba iš
jų padarytų dirbinių, tačiau surinkti juos į
vieną vietą, kur būtų galima moksliškai tirti ir
rodyti žmonėms, nebuvo.
- Sovietmečiu Vilniaus
Valstybinis dailės muziejus (nuo 1966 m. - Lietuvos
Dailės muziejus), Lietuvos Kultūros ministerijai
parėmus, 1963 m. rugpjūčio 3 d. atidarė Gintaro
muziejų Palangoje. Muziejaus ekspozicija teikia
lankytojui pagrindinių žinių apie gintarą, jo
kilmę, gavybą, savybes, reikšmę senaisiais
amžiais ir mūsų dienomis.
- Ekspozicijos skyriuje
„Lietuva ir gintaras“ surinkta
istorinė-archeologinė medžiaga apie gintarą
senovės lietuvių buityje, jo panaudojimą dailės ir
kitiems reikalams senaisiais amžiais. Parodomas
gintaro meninės pramonės vystymasis Lietuvoje, jo
paskirtis buityje.
- Lietuvos Dailės
muziejus be kitų respublikos muziejų pagalbos,
Lietuvos mokslininkų, muziejininkų bei gintaro
specialistų patarimų, be abejo, nebūtų galėjęs
per tokį trumpą laiką suorganizuoti netgi šios tuo
tarpu palyginti nedidelės ekspozicijos. Daug muziejui
savo eksponatais pagelbėjo Kauno Valstybinis
istorijos muziejus, Lietuvos Mokslų akademijos
Istorijos institutas, Lietuvos Istorijos-etnografijos
muziejus, Kretingos, Telšių, Šilutės kraštotyros
bei Šiaulių istorijos-etnografijos muziejai, taip
pat Lietuvos Dailės fondo Klaipėdos gamybinio
kombinato „Dailė“ gintaro cechas. Gerų
metodinių bei mokslinių patarimų davė istorijos
mokslų kandidatas archeologas A. Tautavičius ir
Žemės ūkio akademijos docentas J. Bubnys.
- Pirmąją muziejaus
ekspoziciją parengė: Lietuvos dailės muziejaus
direktorius P. Gudynas, kuris buvo muziejaus
ekspozicijos plano ir jos scenarijaus autorius, to
paties muziejaus vyresnysis mokslinis bendradarbis S.
Pinkus, kuris rinko medžiagą Gintaro muziejui, buvo
ekspozicijos istorinio skyriaus autorius. Įkuriant
muziejų dirbo ir to paties muziejaus dailininkas
restauratorius, žinomas kraštotyrininkas J.
Petrulis. Jis taip pat buvo vienas iš medžiagos
muziejui rinkėjų. Dirbo ir architektas J. Masalskis
- muziejaus ekspozicijos architektūrinio
apipavidalinimo autorius, R. Budrys - muziejaus
ekspozicijos dailininkas.
- 1966 m. birželio
mėnesį prie Gintaro muziejaus prijungus dar dvi
sales, ekspozicija buvo gerokai išplėsta ir
pertvarkyta, nekeičiant ekspozicijos plano. 1967 m.
ji buvo iš pagrindų pertvarkyta pagal Lietuvos
dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojo R. Budrio
teminį ekspozicinį planą. Interjero projektą
parengė architektas J. Masalskis. Į ekspoziciją
įtraukti archeologiniai gintaro radiniai iš III
tūkstantmečio prieš mūsų erą, taip pat naujausi
lietuvių dailininkų ir liaudies meistrų unikalūs
dirbiniai bei „Dailės“ kombinatų serijinės
gamybos pavyzdžiai.
- Ekspozicija
akivaizdžiai atskleidė, kad gintaras yra mokslo ir
dailės specialistų dėmesio vertas objektas ir
svarbus Lietuvos kultūros istorijos puslapis, kurį
perskaityti pravartu kiekvienam.
- Džiugu, kad gintaro
muziejus yra labiausiai lankomas muziejus Respublikoje
(per pirmąjį muziejaus veiklos dešimtmetį jį
aplankė 1 562027 žmonės). (...)
- Per pirmąjį muziejaus
veiklos dešimtmetį jo ekspozicija buvo kelis kartus
keičiama, papildoma naujais eksponatais ir labai
išplėsta.