KĄ SAKO APIE SAVO ISTORIJĄ PATS GINTARAS?
Parengta pagal P. Gudyno ir S. Pinkaus leidinį „Palangos gintaro muziejus“. Vilnius, 1974. P. 18-19.

Inkliuzai. Palangos gintaro muziejaus ekspozicijos fragmentai
Danutės Mukienės nuotraukos. 2003 m.

Kažin ar daug ką mokslininkai butų galėję pasakyti apie gintarą, jo kilmę, susidarymo laiką ir aplinką, jeigu jis pats nebūtų savyje užkonservavęs bent dalelės savo istorijos. Kai kuriuose gintaro gabaluose randame prieš dešimtis milijonų metų į tekėjusius sakus įkliuvusių augalų dalių ar sėklų, medžio šakelių, spyglių, įvairių muselių, skruzdžių, vorų bei kitokių gyvių ir netgi vandens lašų, kurie, likę neišgaravę, įrodo gintaro tankumą, jo „hermetiškumą“. Tokius gintare užsikonservavusius gyvūnėlius, augalus ir visokius kitokius smulkius daiktelius vadiname inkliuzais. Inkliuzai patvirtina, kad gintaras yra augalinės kilmės, kad jis susidaręs iš lipnių, minkštų, greitai kietėjusių ir vėliau suakmenėjusių sakų. Jiems bevarvant, į juos pakliuvę didesni gyviai išsigelbėdavo, o smulkūs žūdavo, palaidoti gražiame, bet negailestingame karste.
Inkliuzai turi didelę reikšmę ne tik gintaro istorijai, bet ir gamtos evoliucijos mokslams: jie yra tiesioginiai šaltiniai prieš daugelį milijonų metų Žemėje buvusiai florai ir faunai pažinti. Iš inkliuzų mokslininkai sužinojo apie daugelį eoceno laikotarpio pradžios augmenijos ir gyvūnijos rūšių. Prof. P. Šivickis teigia, kad iš visų žinomų vabzdžių šeimų maždaug 166 šeimų atstovai, tai yra maždaug trečdalis jų, rasti gintare [1]. Skruzdžių gintare priskaičiuojamos 92 rūšys. Daugumas jų aptinkamos ir dabar.
Gintaro muziejuje eksponuojama turtinga inkliuzų kolekcija parodo lankytojui šimtą tų gilios senovės vabzdžių ir augmenijos fragmentų. Ypač įdomūs stambesnių gyvių - vorų, peteliškių - ir augalų didesnių šakelių inkliuzai.
Inkliuzų kolekcija nuolat papildoma naujais eksponatais, randamais mūsų pajūryje. Ilgainiui ši kolekcija sudarys itin vertingą mokslinį muziejaus rinkinių fondą.
 
Nuorodos:
1. Šivickas K. Gintare randamieji organizmai, Kaunas, 1929.

 

 
  © Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8849
  © Palangos botanikos parkas
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
  Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras

 

Atnaujinta 2016.01.04