ISTORIJA

FELIKSO TIŠKEVIČIAUS LAIŠKAS ADUARDUI FRANSUA ANDRE 
(Parengta pagal Ilonos Raudytės publikaciją „Istorinis dokumentas atrastas Prancūzijoje“ („Vakarinė Palanga“. 2000 m. balandžio 22 d.)  
 
Nuotraukos iš Antano Tranyzo ir Palangos gintaro muziejaus rinkinių
 

Nuotraukose: grafas Feliksas Tiškevičius ir jo laiško E. ndrė faksimilė. Iliustracijos iš Antano Tranyzo archyvo

„Pone, gavome siuntą figų, kurias iš Kanų mums atsiuntė jūsų sodininkas. Jos mus pasiekė puikios būklės. Nuoširdžiai dėkojame už šį dar vieną jūsų begalinio gerumo ženklą, kuris mus nepaprastai sujaudino. Taip pat dėkoju už laišką ir visas tas gražias mintis, kurias, kaip paprastai dėstote labai iškalbingai.
Reiškiu jums pačius draugiškiausius savo jausmus, pone Andre.
Grafas Feliksas Tiškevičius“
 
Po vestuvių Palangos grafas Feliksas Tiškevičius vedė ir su žmona keliavo po Europą. Šios povestuvinės kelionės metu, viešėdani Berlyne, jaunavedžiai susipažino su vokiečių architektu Švechtenu (Schwechten). Susitarė, kad jis Palangoje grafų šeimai pastatys neoromantinio stiliaus rūmus. Istorikų manymu, būtent minėtas Švechtenas Tiškevičiams rekomendavo tada plačiai žinomą prancūzų landšafto architektą, botaniką Eduardą André. Jam ir turime būti dėkingi už mūsų kurorto perlą - Palangos dvaro rūmus.
Eduardas Fransua André Palangoje praleido tris vasaras. Čia jis dirbo kartu su sūnumi André. Maždaug 500 ha plote jis, talentingai suderinęs natūralizmą su prancūziškuoju dekoratyvumu, senajame Palangos miške sukūrė tikrą meno kūrinį.
Nuo to laiko prabėgo daugiau kaip šimtas metų. Palangos botanikos parkas sulaukė nemažo visuomenės ir tyrinėtojų - istorikų, archeologų, botanikų - dėmesio. Naujas puslapis parko istorijoje buvo atskleistas prieš kelerius metus, kada Palangoje pirmą kartą apsilankė Prancūzijoje gyvenanti E. André proanūkė, taip pat peizažo architektė Florensė André-Kepelin (Florance Andre-Kaeppelin). Jos dėka Palanga gavo didžiulės vertės dovaną - Prancūzijoje saugotą autentišką parko projektą.
Sužinota, jog E. André giminės archyvuose yra išlikę paties architekto ir jo sunaus Renė André, perėmusio ir tęsusio tėvo darbus, rašytų laiškų, fotonuotraukų, užrašų knygelių. Savo darbus tėvas ir sūnus André aprašė ir ano meto spaudoje.
Vertingi istoriniai dokumentai mus pasiekė F. André-Kepelin įkurtos E. André kūrybinį palikimą puoselėjančios asociacijos dėka. Lietuvos televizijos režisieriui Vidmantui Bačiuliui kuriant dokumentinį filmą „Sveikas, ponas
André!“ ir su kūrybine grupe lankantis Prancūzijoje, E. André proanūkė pastarajam parodė paties grafo Felikso Tiškevičiaus ranka rašytą laišką jos proseneliui.
Garsiosios Tiškevičių giminės genealogijos tyrinėtojas - Palangos gintaro muziejaus vyriausiasis muziejininkas Antanas Tranyzas sako, jog tai - vertingas atradimas. Mūsų šalies istoriniuose archyvuose Tiškevičių ir prancūzo architekto ryšius liudijančių dokumentų iki šiol nerasta. 
Pasak A. Tranyzo, režisieriaus V Bačiulio perduota laiško faksimilė jam buvo didžiulė staigmena. Vieną originalo kopiją A. Tranyzas perdavė Palangoje viešėjusiam geram savo bičiuliui – Varšuvoje gyvenančiam jauniausiajam A. ir F. Tiškevičių sūnui Alfredui Tiškevičiui. O pats dokumentas praturtins Palangos miesto istorijos metraštį.
 

 

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas