Istorija

KRETINGOS TIŠKEVIČIŲ DVARO SODYBA 
XX A. ANTROJE PUSĖJE
 
Parengė Julius Kanarskas
 

Nauji statiniai Kretingos dvaro
parke (XX a. antra pusė) 

Kretingos dvaro rūmai ir 
žiemos sodas

Kretingos parke

 
 
Didelių nuostolių buvusi Kretingos dvaro sodyba patyrė pokario metais. Joje įsikūrusio Kretingos tarybinio ūkio vadovybė kurui iškirto retus ir vertingus parko medžius, apleido vaismedžių sodą. Dvare įsikūrus žemės ūkio mokyklai (tarybiniam ūkiui-technikumui), parke išdygo mūriniai mokomieji ir gyvenamieji pastatai, garažai, katilinė, sporto aikštynai, buvo įrengtos sovietų karių kapinės.
Tik XX a. 8 dešimtmetyje pradėta rūpintis išsaugojimu to, kas dar išliko. Pagal architekto A. Jovaišos 1970 m. parengtą projektą technikumas pradėjo parko apželdinimo darbus. 1978 m. architektas A. Knyva parengė naują parko želdinių projektą. 1972-1984 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė vakarinį rūmų korpusą, atkūrė žiemos sodą ir pirminę rūmų rytinio korpuso išvaizdą. Šiuo metu dvaro sodyba saugoma kaip kultūros vertybė.
Rūmuose nuo 1992 metų veikia Kretingos muziejus, kurio eksponatai pasakoja ir apie buvusią Tiškevičių šlovę.
Šiandien buvusio Kretingos dvaro sodyba ir parkas plyti 38,5 ha plote. Šiaurinėje jo dalyje telkšo tvenkiniai, kuriuos prieš 30 metų rekonstravo melioratoriai. Čia reljefas natūraliai banguotas. I-ajį tvenkinį abipus, o II-ąjį - iš pietų pusės supa aukšti ir statūs skardžiai. Krantai apaugę medžiais.
I-ojo tvenkinio pietiniame krante stūkso tinko mūro secesinės architektūros buv. dvaro rūmai, kuriuose veikia Kretingos muziejus. Prie rūmų XX a. 8 dešimtmetyje neskoningai priderintas silikatinių plytų mokomasis daugiaaukštis pastatas - Kretingos aukštesniosios žemės ūkio mokyklos mokomasis korpusas.
Šiaurinėje tvenkinio pakrantėje išlikusi išardyta buvusio krioklio grota, virš kurios stūkso legendomis apipintas „Meilės akmuo“, kuriame iškalinėtas dvipusis suolas. Antras panašus akmuo su iškalinėtu suolu yra priešingame krante, netoli gelžbetoninio pėsčiųjų tilto. Prie užtvankos, ties vakariniu I-ojo tvenkinio galu, stovi pagalbinių ir gamybinių dvaro pastatų kompleksas. Dešiniajame Dupulčio krante yra ūkvedžio namas. Jis „L“ raidės plano, lauko akmenų mūro. Name gyveno dvaro ūkvedžio, arklininko (vežėjo), staliaus ir kitų tamautojų šeimos, veikė skalbykla. Į dešinę nuo jo, kitapus gatvelės stovi kitas akmenų mūro pastatas, kuriame dabar veikia alaus baras „Žaliasis krioklys“. Tai apie 1771 m. pastatytas spirito varyklos (bravoro) pastatas. Spirito varykla vėliau buvusi paversta gėrimų saugykla ir sandėliu. Greta jo, leidžiantis gatvele žemyn link Akmenos upės, - raudonų plytų mūro gyvenamasis pastatas. Tiškevičių laikais čia buvo sandėlys, o jo rūsyje - ledainė (šaldykla). XX a. pirmoje pusėje pastatas pertvarkytas į gyvenamąsias patalpas. Už jo esantis medinis namelis pastatytas jau pokario metais.
Į pietus nuo ūkvedžio namo, kairiajame Dupulčio krante, stūkso fachverkinės architektūros pastatas. Jo apatinė dalis iš akmenų mūro. Ten XVIII a. pabaigoje buvo pastatytas vandens malūnas. Kadangi dvarui priklausė ir mieste esantis vandens malūnas, J. Tiškevičius pastatą rekonstravo: ant akmeninių sienų pastatė fachverkinės architektūros pastatą, kuriame įrengė elektrinę ir stalių dirbtuves. Jų mechanizmus suko vandens ratas, gaminęs ir elektros energiją.
Šalia stalių dirbtuvių išliko dar vienas XVIII a. pabaigoje statytas akmenų mūro pastatas. Tai dvaro ratinė, kurioje buvo laikomos karietos ir kitos transporto priemonės. Dabar čia veikia muziejaus etnografijos saugykla.
Atokiau nuo jos į pietus, kitapus stovėjimo aikštelės, yra nedidelis tinko mūro pastatas, kuriame veikia kavinė „Nemiga“. Į vakarus nuo jos stovi mažesnis raudonų mūro plytų pastatas, padarytas iš buvusio dvaro šiltnamio galų. Juose buvo laikomi daržininko įrankiai, stovėjo krosnys, o vidurinė statinio dalis buvo stiklinė.
Netoli šiltnamio, arčiau upės slėnio stovinčiame tinko mūro name, gyveno daržininkas. Pietinėje dvaro sodybos dalyje buvęs parkas išsidėstęs lygiame reljefe. Čia išliko dalis liepų ir kaštonų alėjų, tarp kurių, buvusių gėlynų vietoje, stovi sovietmečiu pastatyti aukštesniosios žemės ūkio mokyklos pagalbiniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, sporto aikštelė, o buvusio vaismedžių sode - katilinė, garažai ir sovietų armijos karių kapinės.
Parko medynų daugumą sudaro klevai, liepos, ąžuolai ir kaštonai. Priešais rūmus auga keli šuntamečiai ąžuolai (storiausiojo kamienas siekia 1,9 m skersmens.
Nuo 1992 m. Kretingos muziejus rūpinasi parko priežiūra. Suformuotos gyvatvorės, alėjos, pasodinta per 4330 medžių ir krūmų, įrengti takai ir apie 940 kv. m gėlynų.
1998 m. įkurtas Kretingos dvaro parko bičiulių klubas, kurio tikslas - globoti ir remti parką kaip visuomenei reikšmingą mokslo, meno, kultūros, istorijos ir gamtos objektą. Jo dėka buvo pertvarkyti takai apie I-ąjį tvenkinį, įrengti akmeniniai kanalai lietaus vandeniui nutekėti, tarp I-ojo ir II-ojo tvenkinių esančio pylimo gelžbetoniniai krantinės sutvirtinimai pakeisti natūraliu akmeniu, atlikta nemažai kitų darbų. Klubo nariai siekia, kad pietinėje parko dalyje būtų įgyvendintas astronominio kalendoriaus projektas, kurio autorė R. Gorodeckienė ir architektas G. Tiškus.
Vykdant edukacines programas, parke rengiamos šventės moksleiviams: rudenį vyksta „Medžio šventė“, pavasarį pasitinkami sugrįžtantys paukščiai.
Prie muziejaus veikia gamtos būrelis. Jį lankantys vaikai susipažįsta su parku, jo augalais, mokosi pažinti gamtą.
Buvusi Kretingos dvaro sodyba ir parkas gausiai lankomi vietinių gyventojų ir turistų.

Laimučio Januškevičiaus nuotraukos

 

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas