- ANTANAS
SEBECKAS
- Palangos
botanikos parko direktorius
-
 |
 |
| Jūra
prie parko |
Pavasario
šventė parke |
 |
 |
| Romantiškasis
parko tiltelis |
Parko
fragmentas |
 |
 |
| Parko
didysis parteris |
Rozariumas |
 |
 |
| Parko
panorama |
Parko
takai |
-
- Mano mokytojas - buvęs parko
direktorius Kazimieras Urbonavičius. Atsisveikindamas su
kolektyvu, jis pasiūlė mane į dabartines pareigas.
Sudėtingas tada buvo laikas. Parkas tik iš pirmo
žvilgsnio atrodo ramybės ir grožio oazė. Kad jis nuolat
džiugintų žmones, dirbti reikia daug. Na, o ten, kur
dirbama, problemų visada, ypač šiais laikais, iki valiai.
Užtenka jų ir mums.
- Palangos parkas - vienas iš
ryškesnių ir vertingiausių Lietuvoje. Jo palaikymui,
gražinimui nuolat reikalingos lėšos. Paradoksalu, bet
galima sakyti, kad daugumai žmonių atrodo, kad parkas
gyvuoja kažkaip savaime. Blogiausia, kad taip galvoja ir
kai kurie valdžioje esantys vyrai, nuo kurių priklauso
parko finansavimas. Didžiausių pertvarkymų metais mes
gyvenome gana ramiai, laukdami ekonominio pagerėjimo ir
didelių reikalavimų nekėlėme, nes supratome, kad
Lietuvai, kartu ir visai Palangai taip pat sunku, kad
visiems kaip nors reikia tuos metus ištverti. Išsigynėme
ir nuo privatizacijos. Beje, norinčių įsibrauti į parko
teritoriją, buvo nemažai - spaudimą nuolat jautėme.
Bandyta iš parko paimti ir sargo namelį, „Vaidilutės”
kavinę, kai kuriuos ūkinius pastatus. Gynėmės, nes
žinojome, ką reiškia, kai privatus kapitalas įkelia
koją į istorijos ir kultūros paminklo statusą turintį
parką. Norėjosi išlaikyti parko vientisumą, neskaldyti
jo.
- Mes per paskutiniuosius metus
iš esmės parko nepagražinome, bet, manau, kad ir
nepabloginome. Parką nuolat kamuoja lėšų trūkumas. Tad
valdžios geranoriškumas parko atžvilgiu labai
reikalingas.
- Palanga - kurortas. Lietuvai
reikia tikro kurorto. Koks kurortas, kokia Palanga be
gražaus, kasmet šimtus tūkstančių lankytojų
sutraukiančio parko? Manau, kad kurortui parkas -
gyvybingumo šaltinis ir būtinas ne mažiau kaip jūra,
kopos, tiltas į jūrą... Tai daugiau kaip prieš šimtą
metų suprato grafas Feliksas Tiškevičius.
- Šiandien, tvarkydami parką,
daug dėmesio skiriame peizažų komponavimui. Vargu ar yra
toks žmogus, kuris galėtų pateikti parkų peizažų
komponavimo, išdėstymo formulę. Prieš kurį laiką
Palangoje dirbo menotyrininkė A. A. Kiščiuk. Ji yra
ištyrinėjusi dailininkų nutapytus peizažus ir iš
paveikslų išskyrusi 24 būdingiausius modelius. Atvykusi
į mūsų parką, ji bandė ieškoti, siūlyti peizažų
rekonstrukcijos projektus. Bet... Gamtoje viskas juk
keičiasi. Be intuicijos ne viską galima padaryti. Manau,
kad pagal tokius modelius dirbti būtų sunku. Parke
lemiamą žodį taria žmogaus ir gamtos kūryba. Tai -
svarbiausia. Gamtą labai sunku modeliuoti. Kiekvienas
žmogus papildomai dar ką nors savo įneša. Manau, kad mes
esame kiek sulietuvinę E. Andrė sukurtą parką.
- Vien per tą laikotarpį, kai
aš čia dirbu, įvairiose institucijose buvo padaryta
daugybė Palangos parko, jo atskirų fragmentų pertvarkymo
projektų. Nemažos lėšos tiems projektams išleistos, na,
o pagal tuos projektus įgyvendinta mažai kas. gamta ir
laikas labai greitai atmeta, tai, kas neteisinga ir netikra.
parkas yra toks objektas, kuris be perstojo kinta. Kiekviena
audra, miško kenkėjai ir netgi kai kurie žmonės -nedori
čia daro savo pataisas.
- Paskutiniuoju laiku, parkui
užmezgus tiesioginius ryšius su E. Andrė proprodukraite
ir jos vadovaujama E. Andrė asociacija Prancūzijoje, iš
jų gavus E. Andrė paruošto Palangos parko pirminį
projektą, susidarė gersnės sąlygos įvertinti dabartinę
Palangos parko būklę, per šimtmetį jame padarytas
klaidas. Manau, kad dabar būtų pats laikas, sutelkus
parkų specialistų jėgas, paruošti galutinį parko
sutvarkymo projektą ir jį kruopščiai įgyvendinti.
- Per daugelį metų Palangos
parke savaime kažkaip susiklostė tokia tradicija, kad čia
daugiausiai dirbo miškininkai, nors LŽŪA Miškų
fakultetas parkų specialistų neruošia. „Mes čia iš
patirties vienas kitą mokome”, - yra pasakęs buvęs
parko direktorius K. Urbonavičius. Patyrimo perdavimo
tradicija yra geras dalykas, tačiau parkų specialistų
ruošimu vis vien Lietuvoje reikėtų rūpintis. mano
žiniomis, šiuo metu jokia Lietuvos mokymo įstaiga
neruošia žaliojo ūkio specialistų. kartais galvojame,
kad būtų gerai, jei parke lyg pas kokį amatininką nuolat
būtų keletas jaunų žmonių. Jie dirbtų, stebėtų,
mokytųsi ir suvoktų, kur mūsų darbo esmė. Dabar iš
mokyklų pas mus patekęs jaunimas ir diplomus turi, bet
čia, parke, jiems daug ką iš naujo reikia pradėti
mokytis, nes praktikos šie jauni žmonės visai neturi.
Būtų geražu, jei Lietuvoje atsirastų įstaiga, kuri
konsultuotų parkų darbuotojus, skleistų naujausią
informaciją parkotvarkos klausimais, patyrimą, atestuotų
parkų darbuotojus, gintų parkų teises, teiktų
pasiūlymus. dabar dirbame kiekvienas kas sau ir gelbstimės
kaip kas išmanydamas.
- Aš pats, dirbdamas K.
Urbonavičiaus vadovaujamame parke, buvau agronomas,
dekoratorius, mechanikas, fitopatologas,
inžinierius-miškininkas. Gyvenimas parodė, kad
pagrindiniai parko specialistai turi išmanyti visa, kas
susiję su parku ir jo priežiūra. Teko mokytis stebint,
kaip dirba didesnę patirtį turintys žmonės,
konsultuojantis su jais. Pusiausvyros pajautimas parke labai
svarbus. Kai augalai savo vietoje, negražių augalų
nebūna. Na, ir niekad nebus gražu, jeigu nebus tvarkos,
nebus jauku, jeigu nebus patogu
-
- PARKO
GAMYBINĖ BAZĖ
- Ji įsikūrusi ūkinėje parko
zonoje. Didžiausią dalį užima stacionariniai šiltnamiai
(1000 kv. m) ir 400 kv. m traukti plėvele. Paskutiniais
metais pelno iš jų maža. 1994 metais iš šiltnamių
gauta apie 45 tūkst. litų pajamų (ne pelno). Visa tai
dėl to, kad labai brangus kuras. Kaip ten bebūtų,
Botanikos parkas paskutiniaisiais metais iš šiltnamių
gauna pagrindinį kiekį nebiudžetinių lėšų. Žinia,
daug ir geros kokybės gėlių yra įvežama, todėl čia su
pasenusia technologija mums konkuruoti sunku. Tad dažnai
gyventojai renkasi iš Olandijos įvežamas palyginti pigias
gėles, o ne mūsų išaugintas. Mūsiškių savikaina kur
kas brangesnė ir pačių gėlių išvaizda dažnai dar ne
tokia graži kaip olandiškų - auginimo sąlygos kitos.
Taupydami lėšas, du metus šiltnamius apšildėme
kūrendami malkomis. Kaip bus toliau, sunku pasakyti. Buvo
keletas porogų užsidirbti pinigų iš parke vykusių
stambesnių renginių, tačiau tie uždirbti keli
tūkstančiai apkarsdavo, nes tie renginiai papiktindavo
daugelį žmonių ir prieštaraudavo parke priimtoms etikos
ir moralės normoms. Esame ir mes patys dėl tokių
renginių sulaukę priekaištų.
- Jau daug metų yra siūloma
padaryti mokamą įėjimą į parką. Bet ir vėl... Į
parką padaryta 12 įėjimų. Jei norėsime įvesti tvarką,
kiek reikės žmonių, kad jie užsiimtų ta rinkliava! Be
to, ne visas parkas aptvertas. Tad vėl - reikėtų naujų
kapitalinių įdėjimų tvoroms įrengti. Ar toks darbas
vėliau apsimokės? Manau, kad ne. Esu tos nuomonės, kad
parkui skirta rinkliava turėtų būti įkalkuliuota į
kurorto mokestį į Palangą atvykstantiems poilsiautojams.
- Parko gėlynams gėlių daigus
mūsų darbuotojai patys išaugina - šiltnamiuose ir
atvirame grunte. Jų dar ir pardavimui lieka. Be to, miestui
išauginame vienmetes gėles.
- Parko ūkinėje zonoje
įrengėme remonto dirbtuvėles. Patys remontuodami parko
inventorių ir įrankius sutaupome daug lėšų. Ūkinėje
zonoje dar yra tvartas paukščiams, sandėliai. Pietinėje
administracinio pastato dalyje, antrame aukšte yra 300 kv.
m ploto oranžerija, kurioje kurortinio sezono metu
rengiamos gėlių ir meno dirbinių (daugiausia
keramikos)parodos.
- Šimtmečio išvakarėse
Palangos botanikos parkas užima apie 100 ha. 1994 m. prie
jo buvo prijungtos ties parku buvusios pajūrio teritorijos.
Parko šienaujamos pievos ir gazonai užima 24, 5 ha,
gėlynai - 0,5 ha, vandens telkiniai (du tvenkiniai) - 1,16
ha. Pliažai tęsiasi 1,5 km. Įvairios dangos takai ir
keliai parke sudaro 18 km. Turime 8 įvairios paskirties
pastatus, 7 skulptūras, dekoratyvinio apšvietimo ir
laistymo sistemas, 280 įvairių parko suolų bei kitos
mažosios architektūros formų.
- Medynuose vyrauja pušis,
drėgnesnėse vietose - juodalksnių ir eglių grupelės.
Introdukuotų sumedėjusių augalų priskaičiuojama 240
taksonų.
- Parkas pavaldus Palangos
miesto savivaldybei, išlaikomas iš miesto biudžeto
lėšų.
- Parkai, kaip ir žmonės, turi
savo likimą. Nežiūrint kelių dramatiškų periodų,
mūsiškis parkas buvo mylimas ir prižiūrimas. Parkas
sukurtas šventojo Birutės miško teritorijoje. Tiek parke,
tiek ir greta jo yra keletas senkapių. gal būt kaip tik
čia amžinam poilsiui atgulusių palangiškių vėlės
saugojo ir ateityje saugos šį unikalų Palangos kurorto
kampelį, kad juo džiaugtumėmės tiek mes, tiek ir
ateinančios kartos.
-
Parengta 1997
m.
-
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
