VAIVA IR STEPAS DEVEIKIAI APIE PALANGOS BOTANIKOS PARKO SUKŪRIMĄ 
 
A. Andrė Palangos 
parko planas
Dabartinio Palangos
parko planas
 
Palangos parko istorija, Eduardo Andrė gyvenimu ir jo darbais daugelį metų domisi ir publikacijų šia tema yra nemažai paskelbę Vaiva ir Stepas Deveikiai. Je pažymi, kad D. Bois'o parašytame Eduardo Andrė nekrologe ir vėliau prancūzų išleistose enciklopedijose detaliau nieko neminima apie E. Andrė veiklą nuo 1892 metų, kai jis tapo profesoriumi. Neminimas ir Lietuvos vardas. Tik lenkų literatūroje yra duomenų apie Tiškevičių dvarų sodybas Lietuvoje ir E. Andrė. Kol kas nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kuris iš Tiškevičių susipažino su E. Andrė ir jį pasikvietė į Lietuvą. Kuriuos iš penkių Lietuvoje sukurtų parkų jis projektavo pirmiausia. Spėjama, kad visus kartu.
R. Pilkauskas istoriko ir diplomato P. Klimo sūnaus padedamas aptiko iliustraciją „Palangos parkas (Kuršas, Rusija)", išspausdintą „Revue horticole" žurnale (ji surasta Maskvoje, buvusioje TSRS MA Vyriausiojo botanikos sodo bibliotekoje saugomame šio žurnalo 1906 metų komplekte (P. 422-425), kur išspausdintas E. F. Andrė sūnaus, taip pat kraštovaizdžio architekto, Renė Eduardo Andrė straipsnis. Su šiuo straipsniu R. Pilkauskas Lietuvos skaitytojus supažindino „Kultūros barų” žurnale (1987 m. Nr. 6. P. 64-65). E. Andrė sūnus savo rašinyje gana išsamiai pasakoja apie Palangos parko tvenkinio kūrimą, rūmų aplinkos formavimą. Jis rašo, kad „ (... ) Impozantiška rūmų architektūra menkai sutapo su švelniomis kopų formomis. Mes nusprendėme apsupti rūmus plačia smėlio esplanada, kuri šiaurėje stačiai nukertama pastatant mūro sieną su baliustrada... Želdinimą vykdėme pagal metodinę programą”. Parko kūrėjų dėmesys pirmiausia buvo nukreiptas į Palangos miško medynus ir vietinę augmeniją. Žavėtasi vietinėmis medžių rūšimis ir ypač parko vietoje augančiomis Rygos pušimis (Pinus sylvestris L. f. rigensis Loud. ), taip pat brukne, varnauoge, kurios panašios į visžalius pietų kraštų augalus.

 

  

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas