PALANGOS BOTANIKOS PARKAS
 
Laimutis Januškevičius
Parko fragmentas. Juozo Baltiejaus nuotrauka Parko sargo namelis. Kazimiero Urbonavičiaus nuotrauka Roberto Antinio skulptūra „Eglė žalčioų karalienė“. Danutės Mukienės nuotr.
 
Palangos parkas – vienas iš gražiausių Lietuvos peizažinių parkų, įkurtas 1899 m. pušimis  apaugusiose Baltijos pajūrio kopose. Parko projektą grafo F. Tiškevičiaus užsakymu paruošė garsus to meto prancūzų architektas-peizažistas Eduardas André. Spėjama, kad pasitelkti į pagalbą šį architektą grafą paskatinęs vokiečių architektas Švechtenas, suprojektavęs puošnius neorenesansinio stiliaus Palangos dvaro rūmus. Iš pradžių parkui buvo skirta 60 ha teritorija, kuri XX a. viduryje buvo išplėsta iki 86 ha. Parkas sudarytas iš dviejų kontrastingų, bet organiškai susiliejančių į vieningą visumą dalių – reguliaraus (geometrinio) išplanavimo rūmų aplinkos ir puikaus peizažinio parko su meistriškai suplanuotomis erdvėmis, takų sistema, atveriančia parko lankytojams netikėtus nepakartojamo grožio reginius, puikias perspektyvas su galingais pavieniais medžiais bei jų grupėmis. Prieš šiaurinį rūmų fasadą puošniai atrodo erdvus parteris su taisyklingos konfigūracijos fontanu ir skulptūra. Pietinę rūmų terasą labai pagyvina pusmėnulio formos rozariumas su skulptūra. Nepakartojamo grožio ir paslaptingumo parkui suteikia jūros artumas, kurios ošimas audringomis dienomis aiškiai girdimas visoje parko teritorijoje. Parko reginių įvairovę maloniai papildo tvenkiniai su vaizdingomis pakrantėmis, tilteliais ir ramaus poilsio vietomis. Ant Birutės kalno lankytoją pasitinka nedidelė koplytėlė,su greta jos įrengta poilsio aikštele. Iš čia pro lieknus pušų kamienus atsiveria jūros vaizdai. Savotišku parko simboliu tapo skulptoriaus R. Antinio skulptūra „Eglė žalčių karalienė“. Parko medžių ir krūmų asortimentą parinko belgų sodininkas Beisenas de Kolonas. Jis vadovavo ir 1895-1899 m. vykusiems parko kūrimo darbams.
Palangos parkas – vienas iš turtingiausių egzotiniais medžiais ir krūmais šalies senųjų parkų. Nepatikrintais duomenimis, jį kuriant buvo pasodinta apie 500 egzotinių sumedėjusių augalų rūšių ir formų. Deja, laikas padarė savo. Parkas labai nukentėjo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, daug jautresnių šalčiams augalų iššalo per šaltąsias žiemas, kiti gi žuvo nuo senatvės. 
Šiuo metu čia auga apie 150  svetimžemių sumedėjusių augalų rūšių ir formų. Iš jų paminėtinos net 7 kėnių rūšys, įvairūs puskiparisiai, kadagiai, maumedžiai, pušys, pocūgės, 8 eglių rūšys ir formos, tujos, kanadinė cūga, 7 klevų rūšys ir dekoratyviosios formos, 3 kaštanų rūšys, popieržieviai beržai, katalpos, 5 uosių rūšys ir formos, riešutmedžiai, hortenzijos, kerijos, sausmedžiai, raugerškiai, obelys, ievos, kamšteniai, sidabrakrūmiai, rododendrai ir daug kitų augalų… Natūralų foną parke sudaro brandus, estetinio efekto apogėjų pasiekęs pušynas su nedidele juodalksnio ir kitų medžių rūšių priemaiša. 1960 m. šalies gamtosaugininkų pastangomis buvo įkurta speciali įstaiga, besirūpinanti šio unikalaus parko priežiūra ir tvarkymu – Palangos botanikos parkas. Šios įstaigos darbuotojų ir Palangos savivaldybės bendrų pastangų dėka Palangos parkas vėl tapo gražiausiu ir šiuo metu geriausiai tvarkomu šalies parku. Tikimės, kad toks jis liks ir ateityje.
Šiandien, žiūrint dendrologo-profesionalo akimis, norėtųsi Palangos parką praturtinti egzotiniais medžiais ir krūmais. Juk pirminiame parko kūrimo etape jų čia buvo žymiai daugiau. Švelnus jūrinis klimatas sudaro puikias sąlygas auginti tokias rūšis ir formas, kurios niekur kitur Lietuvoje negali augti. Medžių grupių ir masyvų pakraščių suformavimui ypač tiktų įvairios rododendrų rūšys ir formos. Šalia parko administracinio pastato būtų galima įkurti nedidelį, apie 1 ha ploto, rododendrų dekoratyvinį sodelį. Bet čia jau ateities planai, kuriuos reikėtų apsvarstyti tiek su parko administracija, tiek su Palangos savivaldybe.
Parkas puikiai tvarkomas ir prižiūrimas. Norėtųsi tikėti, kad ateityje panašiai bus tvarkomi ir kiti šalies senieji parkai, kurie tuo tarpu dar yra užmiršti ir apleisti.

 

  

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas