Prisiminimai, mintys apie Palangos parką
 
RŪTA VOVERIŪTĖ - DAUKŠIENĖ:
 

Parko didžiojo parterio fragmentas Parko ūkinės zonos fragmentas
 
Kai pradėjau dirbti Palangos botanikos parke, Kaune jau buvau baigusi Mičiurino sodininkystės-daržininkystės mokyklą. Įvairiose pareigose dirbau. Pradžioje gėlininkų buvo ir daugiau. Auginome gėles ir šiltnamiuose, ir lauke. Dalį sodinukų skirdavome parkui, dalį miestui parduodavome, tad mūsų išaugintos gėlės ir kurortą puošdavo. Dirbdama parke Lietuvos Žemės ūkio akademiją baigiau - mokiausi Agronomijos skyriuje, įsigijau sodininkės-daržininkės specialybę.
Kuo tuometiniai parko gėlynai skiriasi nuo dabartinių? Be abejo, dabar parkuose reikalavimai jau kitokie, mados, gėlynų stilius kitoks, negu mano darbo pradžioje. Mes daugiau gumbinių begonijų auginome ir apskritai tada sodindavome daugiau brangių, lepių gėlių. Dabar pereinama prie paprastesnių, bet atsparesnių, daugiamečių.
Man labai malonu ir dabar nuvažiuoti į Palangos parką, bet ne vasarą, o rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo mėnesį, kai čia mažiau žmonių. Palangos parkas man pačiai labiausiai rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje patinka, kai spalvų daugiau.
Šiuo metu Kretingos žemės ūkio aukštesniojoje mokykloje dirbu su būsimosiomis namų ūkio ekonomėmis, komercininkais technologais. Anksčiau mokykla ruošė dar ir daržininkus-sodininkus. Dabar šioms specialybėms pareikalavimo nebėra...

Danutės Mukienės ir Juozo Baltiejaus nuotraukos

 

  

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas