PALANGOS LURDO ISTORIJOS FRAGMENTAI
 
Parengė Jurga Palangytė
 

Konstancijos Petrikaitės-Tulienės skulptūrėlė „Tau, Birute“ prie Palangos lurdo

Palangos lurdas 2002 m.

Žaluma

 
Nesenas Palangos parkas, tačiau daugelį jo įkūrimo faktų gaubia paslaptis. Ne išimtis ir Birutės kalno šlaite esanti Lurdo grotos imitacija. Palangos Lurdas visada šešėlyje, šaltas ir netikėtas šioje smėlio ir pušų karalijoje...
Kaip rodo rašytiniai šaltiniai, Lurdą parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus. Tyrinėtojai čia beveik vieningi - tai buvo 1898 -ieji arba 1901-ieji metai. Nemažai įdomių faktų apie šio statinio atsiradimą paskelbė „Bangos" žurnalas 1932 metų 19-ame numeryje. Iš čia paskelbtų pasakojimų sužinome, kad tiek Birutės kalno koplyčią stačiusiam klebonui K. Steponavičiui, tiek Lurdą įkūrusiam F. Tiškevičiui, tuometinė valdžia turėjo nemažai pretenzijų. Kodėl? Atsakymą randame tame pačiame leidinyje: „Rusai, tiesdami nagus į Pabaltę", buvo supratę, kad katalikybė stovi skersai kelio jų „politikai", tad visai nuosaiku, kad ėmėsi statymą trukdyti (... )”.
Kaip yra pasakojęs grafo F. Tiškevičiaus prievaizdas, mintis įkurti Lurdą Palangoje grafui kilo per jo vestuvinę kelionę po Europą, kur Lurdas jam padarė didelį įspūdį. Prievaizdas Palangoje gyveno nuo 1899 metų birželio 15 dienos, tad ir Lurdo statyba vyko jo akyse. Pasak prievaizdo, Feliksas Tiškevičius Palangoje įsikūręs 1891 metais. Prieš pereidamas gyventi į tais laikais vadinamus Medyno rūmus (dabar - Gintaro muziejaus pastatas), kurie buvo baigti statyti 1897 metais, jis iš Paryžiaus išsikvietė žymų prancūzų parko architektą Eduardą Andrė, kuris sukūrė dabartinio Palangos parko projektą. Jame buvę numatyta pastatyti ir Lurdą. Kiek prisiminė prievaizdas, Lurdas buvo statomas tuo pat metu, kai buvo kuriamas parkas.
Kaip yra pasakoję senieji palangiškiai ir jau minėtas prievaizdas, visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie tik sucementuoti. Akmenys buvo atvežti iš Pryšmončių kaimo, o kai kurie net iš Kretingos. Buvo panaudota akmenų ir iš tuometinio Palangos senojo tilto. Už kubinį sieksnį akmenų grafas mokėjęs po 20 rublių. Iškilmingo naujojo statinio pašventinimo nebuvę, nes Lurdo nišoje pastatyta didelė šv. Panelės Marijos skulptūra, buvusi prieš ją nuperkant pašventinta ir atvežta iš pačio tikriausio Lurdo. Ši skulptūra neišliko. Spėjama, kad ją sudaužę latviai, kurie labai mėgdavo šalia jos su savo „hersdamen” fotografuotis. Žmonės manė, kad ši skulptūra stebuklinga, melsdavosi prie jos. Sudaužytoji skulptūra buvo pakeista žymiai mažesne Šv. Marijos skulptūrėle, kuri buvo pirkta iš darbėniškio Vitkausko. Tuo pat metu klebonas P. Šniukšta per Šv. Kazimiero draugiją Palangai išrūpino didesnę Šv. Marijos skulptūrą, kuri iš Lurdo buvo iškelta į bažnyčią tik penktame šio amžiaus dešimtmetyje. Na, o prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Ji buvo pastatyta Lurdo nišoje ir ten stovėjo apie dešimtmetį. Dabar nišoje tradicinė Šv. Mergelės marijos skulptūra. 
Grafai Tiškevičiai, kurdami Palangos kurortą, yra itin daug gero padarę mūs pajūriui. Kodėl jie tuo rūpinosi? Atsakymą yra pateikęs jau minėtas prievaizdas: „Palanga anų laikų „šlėchtai" buvo „jedyne polskie uzdrowisko nad Baltykiem...“
Prie Lurdo iki pat II-ojo pasaulinio karo pradžios gana dažnai vykdavo religinės apeigos, ypač tuo metu, kai Palangoje skautai, ateitininkai ar kitos krikščioniškos jaunimo organizacijos organizuodavo savo renginius.
Sovietinės valdžios metais, praėjus kuriam laikui po to, kai iš Lurdo nišos buvo pašalinta šv. Marijos skulptūra, prie jo buvo vasaromis buvo pradėti organizuoti poezijos vakarai - eiles skaitydavo jų autoriai, aktoriai. Atgimimo pradžioje ši tradicija keletą metų buvo primiršta, tačiau paskutiniuoju laiku vel atgaivinta. Kurorte vykstant folkloro šventėms, prie Lurdo pagal tradiciją renkasi giedoti senieji šio krašto giedoriai.
Ant Birutės kalno ir prie Lurdo besimeldžiančių žmonių paskutiniais metais beveik nepamatysi. Nevysta tik gėlės šalia Lurdo esančioje Birutės kapo vietoje.
 
Danutės Mukienės nuotraukos
 
  

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas