PALANGOS PARKUI 100 METŲ

Regimantas Pilkauskas

Tekstas parengtas pagal Regimanto Pilkausko publikaciją „Palangos parkui šimtas metų“, išspausdintą 2001 m. Vilniaus dailės akademijos išleistoje knygoje „Lietuvos želdynų ateitis“, p. 7-11

Parko žemėlapis

Didysis parteris

Lurdas

Rudens spalvos

Jūra

Parkas rudenį

Pačioje devynioliktojo amžiaus pabaigoje grafai Tiškevičiai pasikvietė Į Lietuvą visame pasaulyje pagarsėjusį kraštovaizdžio architektą Edouardą
André (1840-1911). Jis jiems suprojektavo keturis parkus: Palangos, Užutrakio, Trakų Vokės ir Lentvario, kurie meniškumu prilygo gražiausiems Europos parkams.
Po šimto metų Lietuvos visuomenė gražiai paminėjo Palangos parko prie Birutės kalno įkūrimą. VĮ „Lietuvos paštas“ šia proga išleido specialų voką ir pašto ženklą (dail. Gražina Oškinytė), kuriame pavaizduotas parkas iš paukščio skrydžio labai panašiai, kaip kadaise parko kūrėjas Edouardas André jį nupiešė savo projekto perspektyvoje. Palangos pašte 1997 metų birželio 1 d.„pirmosios dienos“ antspaudu buvo žymimos pašto siuntos.
Klaipėdietis skulptorius Motiejus Narbutas Palangos parko šimtmečio proga sukūrė gražų medalį. Žurnalas „Žemaičių žemė“ paskyrė visą 1997 metų pirmąjį numerį Palangos parko praeičiai ir dabarčiai nušviesti. Straipsnių parašė archeologas Vladas Žulkus, istorikai Zita Genienė ir Libertas Klimka, buvę parko direktoriai Kazimieras Urbanavičius (1928-2000) ir Evaldas Navys, žurnalo redaktorė Danutė Mukienė ir kt. Pavienius plačius straipsnius apie Palangos parką išspausdino žurnalai: „Žemėtvarka ir melioracija“, 1997, Nr. 1 (autoriai Vaiva Deveikienė ir Steponas Deveikis) ir „Architektas“, 1997, Nr. 2-3 (autorė Elena Brundzaitė-Baltrus).
Pagrindinis parko šimtmečio paminėjimas įvyko 1997 metais, kai rugsėjo 5 dienos rytą į „Vyturio“ poilsio namų salę susirinko per 70 tarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos želdynų ateitis“ dalyvių. Konferenciją pradėjo Palangos meras Pranas Žeimys ir parko direktorius Antanas Sebeckas. Buvo prisiminti gyvi ir jau mirę Palangos parko tvarkytojai, tyrinėtojai. Pagerbtas įžymus lenkų kraštovaizdžio architektas, garsių knygų apie senuosius parkus autorius prof. Longinas Majdeckis. Jis buvo pažadėjęs atvykti į Palangos konferenciją, deja, liepos 14 d. netikėtai mirė. Prisiminėme pirmąjį po karo Palangos parko direktorių Praną Martinaitį (1898-1972) ir įžymųjį dendrologą bei kraštovaizdžio architektą Leoną Čibirą (1921-1992). Pastarojo žmona akių gydytoja profesorė Irena Čibirienė dalyvavo konferencijoje.
Po to konferencijoje kalbėjo E. André asociacijos prezidentė p. Florence André Kaeppelin iš Prancūzijos. Ji papasakojo apie savo prosenelio Edouardo André darbus Europoje ir Pietų Amerikoje bei apie jos senelio, kraštovaizdžio architekto René André (1867-1942) veiklą.
Šiaurės kraštų parkų plėtojimo problemas išdėstė prof. Olavas Skage iš Švedijos. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas prof. Vladas Stauskas aiškino pajūrio kopų panaudojimo poilsiui galimybes. Archit. dr. Liucijus Dringelis vaizdžiai parodė, kaip Palangos statybos užima parkams numatytas teritorijas. Palanga po Tiškevičių neįkūrė nė vieno naujo parko. Dr. L. Dringeliui labiausiai rūpėjo Sveikatos parko likimas. Daug jėgų ir laiko kadaise jis atidavė rengdamas parko projektą, jau buvo pradėti ir vietos tvarkymo darbai. Ir štai dalį parkui skirtos žemės savivaldybė išdalijo naujoms viloms statyti.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas Alvydas Žickis siūlė išeitį. Savivaldybėse reikėtų kurti želdynų tvarkymo skyrius, kurie perimtų dalį architektūros ir urbanistikos, komunalinio ūkio, kultūros ir aplinkos apsaugos skyrių funkcijų. Miesto kraštovaizdžio architektas būtų vienas to skyriaus vadovų. Želdynų tvarkytojai taptų lygiaverčiais architektų, komunalininkų ir kitų miesto žemės naudotojų partneriais. Tai padėtų išsaugoti želdynams skirtą žemę ir sudarytų normalias sąlygas jų priežiūrai.
Daug pranešėjų (prof. Jurgis Bučas, dr. Laimutis Januškevičius, dr. Petras Grecevičius, Kęstutis Labanauskas ir kt.) įvairiais aspektais nagrinėjo Palangos parko būklę, lygino jį su kitais Lietuvos parkais. Palangos parkas sovietų okupacijos laikais buvo privilegijuotas. Tai, matyt, nulėmė poreikis turėti reprezentacinį objektą svarbiame kurorte, taip pat ir labai meniškai sukomponuoto parko įtaiga. 1960 metais tuometinė vyriausybė išskyrė jį iš kitų ir leido finansuoti jo priežiūrą. Nuo to laiko Palangos parkas turi savo administraciją ir yra veikiantis modelis, pavyzdys, kaip reikėtų tvarkyti Lietuvos želdynus.
Konferencijoje nedalyvavo, bet savo pranešimų tekstus atsiuntė prof. Angelė Vyšniauskaitė, doc. Evaldas Navys, prof. Frederique Tanguy iš Angers (Prancūzija) ir prof. Andris Zvirgzds iš Rygos.
Konferencijos dalyviams buvo surengta vakaronė, kurioje grojo Palangos tautinis ansamblis. Vėliau jie aplankė Kretingą, Salantus (M. Valančiaus ir Orvidų sodybas), Platelius, Plinkšių parką ir Mažeikius. Mažeikiuose apžiūrėjo mūsų laikų iškilaus kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio (1910-1994) sukurtą parką.
Konferencijos idėjas gražiai paskelbė Lietuvos radijas, net keturis kartus pakartojęs šiam renginiui skirtą analitinę kultūros laidą „Proskyna“ (redaktorė Jolanta Jurkūnienė). Palangos parko šimtmečio minėjimą puikiai papildė Lietuvos televizija, sukūrusi dokumentinį filmą „Sveikas, pone André“, kurio scenarijaus autorius ir režisierius Vidmantas Bačiulis. Trukmė 45 minutės. Pirmą kartą parodytas Lietuvos televizijoje 1999 metų rugsėjo 19 d., sekmadienį, 9 val. vakare, o pakartotas 2000 m. rugsėjo 12 d., antradienį.
Parko šimtmečio šventiniai renginiai paskatino keliauti. 1998 metų kovo 27 d. kelionių agentūros „Švitė“ autobusu savaitei į Prancūziją išvyko 30 žmonių grupė. Ją sudarė daugiausia kraštovaizdžio architektai ir dendrologai. Aplankyti Paryžiaus parkai, Luaros slėnis bei E. André sodyba La Croix-en-Touraine (La Krua en Turen), o pakeliui ir Liuksemburgas, kur kadaise E. André kūrė parkus. Keliauti ir pamatyti daug padėjo E. André asociacijos prezidentė ir jos nariai.
Paskutinę 1999 metų rugpjūčio mėnesio savaitę Lietuvoje viešėjo E. André asociacijos 24 nariai iš Prancūzijos. Jie apžiūrėjo visus keturis E. André suprojektuotus parkus Lietuvoje, pabuvojo Vilniuje, Kaune, Trakuose, Juknaičiuose, Nidoje, Palangoje, aplankė Orvidų sodybą prie Salantų, Kryžių kalną prie Šiaulių ir kt. Kelionėje po Lietuvą juos visur sutiko ir palydėjo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Trakų istorinio nacionalinio ir Palangos botanikos parkų atstovai.
Jūsų rankose knyga, į kurią sudėti Palangos parko šimtmečiui skirti konferencijos pranešimai. Palangos savivaldybė parėmė mokslinę konferenciją. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga konkurso tvarka gavo dalį lėšų iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos šio leidinio išleidimui. Vilniaus dailės akademija padėjo ją parengti ir išleisti. Visiems parėmusiems nuoširdžiai dėkojame.

Parko pušys ir beržas Gėlynai parko aikštelėse ir augalai prie senojo parko tvenkinio pavasarį
 Danutės Mukienės ir Aldo Žolio nuotraukos. 2002-2003 metai

 

 
 ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
 ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas