LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS GINTARO RINKINYS

Lietuvos dailės muziejaus gintaro rinkinio eksponatai (iš kairės) gintaro lašų, trapeciniai kabučiai, sagutės, ruošiniai jiems, inkliuzas, kuriame ryškus medžio lapo atspaudas. 
Danutės Mukienės nuotraukos 

Lietuvos dailės muziejaus gintaro rinkinyje – daugiau negu 29 tūkstančiai eksponatų. Svarbiausią jo dalį sudaro unikalūs gintaro gabalai ir inkliuzai, kuriuos tyrinėdami mokslininkai daug ką gali pasakyti apie gintaro susidarymo Žemės evoliucijoje procesus.
Didelę dalį rinkinio sudaro profesionalių dailininkų bei gintaro meistrų sukurti dirbiniai iš gintaro.
Muziejuje saugoma ir archeologinių ekspedicijų metu surastų radinių kolekcija.

Gintaro meistrų dirbiniai Palangos gintaro muziejuje

Parengta pagal knygą „Palangos gintaro muziejus“ (Vilnius, 1991 m.) 

Knygos autoriai Antanas Tranyzas, Vladas Katinas, Romualdas Budrys

Palangos gintaro muziejuje kaupiami ir saugomi eksponatai atskleidžia daugelį gintaro apdirbimo ir panaudojimo aspektų. 

Per daugelį amžių susiformavusias tradicijas kūrybingai perėmę šiuolaikiniai Lietuvos dailininkai profesionalai ir tautodailininkai yra naujų gintaro traktavimo galimybių iniciatoriai. Visos dabartinių menininkų pastangos nukreiptos į natūralaus gintaro grožio ir jo estetinių savybių išryškinimą. Neperdėsime pasakę, jog būtent šiam naujam, o dabar jau plačiai paplitusiam požiūriui į gintarą pradžią davė mūsų meistrai, kuriems nuo seno gintaras ne vien materialinė vertybė, bet ir tam tikra dvasinio pasaulio išraiška.
Vienas seniausių mūsų gintaro meistrų Horstas Taleikis daugiau kaip pusę amžiaus paskyrė gintaro apdirbimui. Unikali jo darbų kolekcija - tai Lietuvos gintaro meistrų kūrybinių ieškojimų kelias.
Jaunesniosios kartos atstovų palangiškių I. ir F. Pakutinskų darbai įdomūs kompoziciniais sprendimais ir profesionaliai technišku atlikimu.

D. Varkalio papuošalams būdinga tobula filigraninė technika, lengvas ažūrinis piešinys.

Dėmesį patraukia V. Kurklietienės ir J. Martinkienės tradiciniai papuošalai. Gausus gintaro meistrų būrys dalyvauja respublikinėse, sąjunginėse bei tarptautinėse parodose.
Tarp dailininkų profesionalų kūrinių dėmesį iš karto atkreipia Felikso Daukanto darbai.
Jis pirmasis Respubikoje savo kūriniais ir straipsniais spaudoje ėmė propaguoti naują gintaro meninio apdorojimo būdą - pačios medžiagos grožio ir taurumo išryškinimą, sumaniai panaudojant kiekvieno gabalėlio vidaus tekstūras ir atspalvių ypatybes. Apgalvotos ir saikingai naudojamos konstruktyvios metalo dalys tarnauja vienam tikslui - įtvirtinti gintarą, pabrėžti jo formą, komponuojant viską į vientisą darnią visumą.
Daug metų meniniam gintaro apdirbimui paskyrė B. ir E. Mikulevičiai. Žavi jų darbų nacionalinis savitumas ir aukšta atlikimo kokybė. Poetiškai subtiliai jaučia medžiagą dailininkė Birutė Stulgaitė. Jos kūriniai itin individualūs. Dailininkė ieško naujų metalinio įrėminimo formų, labiau linkusi į tamsių atspalvių gintaro natūralaus grožio išryškinimą.
Savitas kūrybinis braižas ir metalo plastikos pojūtis būdingas Petro Balčiaus papuošalams. Jo darbai pelnytai sulaukė aukšto įvertinimo daugelyje parodų. Specifines gintaro medžiagos savybes gerai pažįsta ir panaudoja A. Vertulienė ir E. Augaitytė. Įdomūs kompoziciniu požiūriu ir tobulai atlikti Alfredo Jonušo, Nikolajaus Žoludevo, V. Zaturskio papuošalai.
Juvelyrinių K. Simanonio darbų vitališkos formos kelia laisvų improvizacijų įspūdį, o pasirinktoji technika reikalauja tikrojo amato virtuoziškumo. Metalo apdarui suteikdamas sudėtingas formas, K. Simanonis grąžina klasikinę tradiciją, kai gintaras buvo suvokiamas kaip tauri ir brangi juvelyrinė medžiaga. Jo papuošaluose atsiskleidžia organiškas gintaro ir metalo derinys.
Gintaro muziejuje tapo tradicija rengti gintaro apdirbimo specialistų autorines parodas ir vertingiausiais jų darbais papildyti muziejaus fondus.
Siekiant plačiau propaguoti gintarą, jo istoriją ir meninę vertę, pastaraisiais metais organizuojamos kilnojamosios gintaro parodos daugelyje Europos šalių: Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitur.

 

 
  © Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8849
  © Palangos botanikos parkas
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
  Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras

 

Atnaujinta 2016.01.04